pakilas

pakilas: 2 pãkilas, -à adj. (3^b) 1. kiek pakilęs nuo žemės ar ko kita: Kad grindys pãkilos, šaltis eita J. Kad mušindina stalelį, pirštai nesugniaužti tura būti, bet pakili Šts.
pakilaĩ adv.: Grindys buvo pakilaĩ, galėjai palįsti Šts. Pakilaĩ lekio[ja] iš lizdo iškritęs paukštuitis Šts. ^ Kirkilų dvaras pakilaĩ stovi (lopšys) BsM. ║ neprigludęs, atsiknojęs: Pakilus siūlus tyčioms paliekta, kad audeklas raštą išduotų aiškesnį Šts.
2. išsikišęs į paviršių, iškilus: Iškelti (pakilì, pakilnūs) raštai KI580. Kurių žąsų pãkilos plunksnos – skarios, nupurusios žąsys Šts. 3. iškilmingas, keliantis entuziazmą: Jos tūnojo su pãkila nuotaika, vengė net šnabždėtis NdŽ.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

pakilas — 1 pãkilas sm. (3b) ilga kartis sunkumams kilnoti: Paimk pãkilą, reikia pasvarint svirno kertė Kzt … Dictionary of the Lithuanian Language
išraišyti — 1. K, Ds iter. išrišti 5: Liepė iškinkyt arklį – iš visur išraišiau, pakilas visas išvarsčiau Rm. 2. tr. išpasakoti, išsakyti, išdėti: Išraišeĩ visa akysna Pls. 3. tr. DŽ, Krns, Lp išnarplioti, išdarinėti, išvalyti papjauto gyvulio žarnas:… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakilos — pãkilos sf. pl. (3b) ūkio kėlimas iš vienos vietos į kitą: Už pakilas gavau vieną aktarą po matininkų buvimo Šts. Gavau materijolo ant pakilų̃ Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
suktinis — 3 suktìnis, ė adj. (2) Š, Rtr, BŽ513, DŽ, NdŽ, sùktinis (1) 1. Sut, M, L, Skrb, Rd, Slk padarytas susukant, suvejant: Suktinė, grįžtinė, kanapinė virvė SD133. Suktìnis botagas KI505. Su suktiniais guzikais B360. Suktìnių siūlų padaryta… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias